Prawo gospodarcze

obowiązkowe

Założeniem przedmiotu jest przedstawienie podstawowych zasad prawa gospodarczego oraz przekazanie studentom wiedzy operacyjnej na temat ich zastosowania.

w sali

Program przewidziany studentom wiedzy podstawowej działalności gospodarczej i prawa handlowego. Celem jest pokazanie koncepcji korporacyjnej i prawa handlowego, charakter i lokalizację systemu prawnego, zasady regulacyjne i właściwości regulacyjne. Studenci zapoznają się z głównych źródeł biznesowych i handlowych. Umiejętności samodzielnego zastosowania wiedzy teoretycznej do rozumienia i interpretowania źródeł biznesowych i handlowych, aby wykorzystać je w celu identyfikacji i rozwiązywania problemów teoretycznych i praktycznych.

Biznesowych i komercyjnych koncepcja prawo rzeczy podejścia regulacyjnego i funkcji.

Biznes i źródła prawa handlowego.

Organizacyjną formę prawną organizacji biznesowych.

Biznes i handlowe działania organizacji utworzenie osoby prawnej.

Szczególne rodzaje firm i ich funkcji.

Osoby prawne i stosunki pracy.

Związki, które nie posiadają osobowości prawnej.

Konkurencja i jego regulacja prawna.

Zakazane porozumienia.

Nadużywanie pozycji dominującej.

Kontrola stężenia.

Nieuczciwa konkurencja.

Czynniki ograniczające i studium przypadków restrykcyjnej badanie praktyk.

Odpowiedzialność za naruszenie prawa konkurencji.

Prawo upadłościowe przedmiot, źródła, metody, zasady, podmioty, relacje z innymi gałęziami prawa; Upadłość osób fizycznych do celów swej istocie regulacji prawnej. Corporate Niewypłacalność restrukturyzacji (sądowe i pozasądowe) i od osób prawnych: celem i istotą regulacji prawnej różnic.

Firmy (osoby prawne) restrukturyzację.

Firmy (osoby prawne) upadłości.

Dłużnik, wierzycieli i osób trzecich w zakresie ochrony interesów postępowania upadłościowego.

sprzedaży aktywów upadłości i zaspokojenie roszczeń wierzycieli procedur.

Środek restrukturyzacji, reorganizacji i likwidacji.

Konsument i umowy handlowe.

Umowy konsumenckie, ich rodzaje i charakterystyka umów konsumenckich.

kontrakty handlowe.

reprezentacja handlowa.

Spory handlowe i ich rodzaje.

Działania licencjonowane i organ wydający licencje (pozwolenia).

Promocja i rozwój biznesu.

Biznes nadzór administracyjny.

Kredytowej i wyczyszczenie regulację prawną.

Biznes i ochrona prawa commerce badanych i rzecznictwo.

Biznes i wydajność handlowa zapewniania jakości.

Biznesowych i handlowych podmiotów zagranicznych działalności gospodarczej regulacji prawnej.

Korporacyjnych i wykonawczej odpowiedzialność prawną praw ekonomicznych i handlowych.

Podstawy administracji podatkowej.

Litewski system podatkowy.

Odpowiedzialność za naruszenie przepisów podatkowych.

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas//Valstybės žinios, 2002, Nr.36

2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr.64.

3. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas // Valstybės žinios, 2003, Nr.94-4246.

4. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas // Valstybės žinios, 1995, Nr.26.

5. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr.54.

6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 2001, Nr.31.

7. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas //Valstybės žinios, 2001, Nr.31.

8. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas // Valstybės žinios, 2012, Nr. 57.

9. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr.99; 2001, Nr.28.

10. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymas // Valstybės žinios, 2007, Nr.17-627. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas // Valstybės žinios, 2007, Nr.17-626.

11. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas // Žinios, 1999, Nr.52.

12. Lietuvos Respublikos audito įstatymas // Valstybės žinios, 1999, Nr.59.

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas // Valstybės žinios, 2001, Nr.55.

14. Lietuvos Respublikos Europos kooperatinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios, 2006-06-30 Nr.73-2764

15. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas // Valstybės žinios, 1991, Nr.34.

16. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse

17. // Valstybės žinios, 2005, Nr.67.

18. Lietuvos Respublikos pinigų įstatymas // Valstybės žinios, 1993, Nr.27-623.

19. Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymas // Valstybės žinios, 1991, Nr.33-896.

20. Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas // Valstybės žinios, 1993, Nr.28-640.

21. Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr.24-378.

22. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas // Valstybės žinios, 1995, Nr.59-

23. 1462.

Tarptautiniai norminiai aktai

1. Konsoliduota Europos Bendrijos steigimo sutartis. Valstybės žinios, 2004, Nr. 2-2.

2. EB Tarybos pirmoji direktyva “Dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš bendrovių dėl jų narių ir kitų interesų apsaugos pagal Sutarties 58 straipsnio antrąją pastraipą, siekiant tokias apsaugos priemones padaryti lygiavertes visoje bendrijoje, suderinimo”. 68/151/68, 19968 03 09.

3. EB Tarybos antroji direktyva “Dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš bendrovių dėl jų narių apsaugos pagal Sutarties 58 straipsnio antrąją pastraipą, dėl akcinių bendrovių formavimo ir jų kapitalo palaikymo ir keitimo, siekiant padaryti tokias apsaugos priemones lygiavertes suderinimo”. 77/91/EEC, 1976 12 13.7

4. EB Tarybos direktyva, papildanti Direktyvą 77/91/EEC ”Dėl ribotos atsakomybės akcinių bendrovių formavimo ir jų kapitalo palaikymo bei keitimo”. 92/101/EEC, 1992 11 23.

5. EB Tarybos trečioji direktyva, pagrįsta EEB sutarties 54(3) straipsniu dėl akcinių bendrovių susiliejimo. 78/885/EEC.

6. EB Tarybos šeštoji direktyva, pagrįsta EEB sutarties 549(3) straipsniu dėl akcinių bendrovių padalinimo. 82/891/EEC, 1982 12 17.

7. EB Tarybos vienuoliktoji direktyva “Dėl informacijos apie tam tikrų kompanijų,kurios vadovaujasi kitos valstybės narės įstatymais,skyrius,atidarytus valstybėje narėje,atskleidimo”.89/666/EEC.

8. EB Tarybos dvyliktoji direktyva ”Dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių”. 89/66/EEC, 1989 12 21.

9. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (keturioliktoji direktyva) “Dėl įmonių perėmimo pasiūlymų”, 2004/25/EC.

10. EB Tarybos reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo. 40/94/EB, 1993 12 25.

11. Konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje. Haga, 19970.

12. Konvencija dėl įstatymų kolizijų naudojant čekius sprendimo. Ženeva, 1931.

13. Konvencija dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo. Ženeva, 1931.

14. Konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą. Haga, 1980.

15. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Haga, 1965.

16. Lugano konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose teismingumo ir jų vykdymo. 88/592/EEC, 1988 09 16.

17. Jungtinių Tautų konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Niujorkas, 1958.

18. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio komercinio arbitražo. Ženeva, 1961.

19. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio pirkimo-pardavimo sutarčių. Viena, 1980.

20. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo. Paryžius, 1883.

21. Tarptautinio krovinių vežimo keliais Konvencija (CMR). Ženeva, 1956.

22. Ženevos Konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo

23. Ženevos Konvencija dėl vieningo čekių įstatymo. Ženeva, 1931.

24.UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, Roma, 2010.

Specialioji literatūra:

1. Abramavičius, Armanas, Mikelėnas, Valentinas. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. – Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 1999.

2. Albrechtas J.. Komercinių kontraktų sudarymas ir vykdymas – Vilnius: Ekonomikos mokymo centras, 1996.

3. Ambrasienė D. ir E.Sinkevičius. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ir jos draudimas : monografija. – Vilnius: MRU Leidybos centras, 2004.

4. Bagdžiūnienė V. Įmonių veiklos planavimas ir analizė: esmė ir verslo situacijos. – Vilnius: Conto litera, 2005.

5. Čeikauskienė M. INCOTERMS taikymas kontraktų sudarymo praktikoje – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996.

6. Dominas G., V.Mikelėnas. Tarptautinis komercinis arbitražas. – Vilnius: Justitia, 1995.

7. Goodle Roy, Kronke Herbert, McKendrick Ewan. Transnational Commercial law. Text, cases, and materials – Oxford: Oxford University Press, 2007.

8. Davies Paul L. Gower and Davies' principles of modern company law. – London: Sweet & Maxwell,

9. 2003.

10. Harlow D.K. Smith & Keenan's company law. – Pearson: Longman, 2002. Schmidt, Karsten. Gesellschaftsrecht Köln: Carl Heymanns Verlag, 2002.

11. Hopt J., Wymeersch E. Capital markets and company law. – Oxford: Oxford University Press, 2003.

12. INCOTERMS Tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės [redagavo Rimantas Čiūtas .[et al.] – Kaunas, : Socialinių paslaugų tarnyba, 1992

13. Kanovič A. Bendrovių valdymas, akcininkų susirinkimai, vertybiniai popieriai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. – Vilnius: Justitia, 2001.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Pirmasis leidimas. – Vilnius: Justitia, 2002.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Pirmoji dalis. Bendrosios nuostatos. Pirmas tomas.– Vilnius: Justitia, 2004.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Antroji dalis. Procesas pirmosios instancijos teisme. Trečioji dalis.Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas. Antras tomas.– Vilnius: Justitia, 2005.

18. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras. I-II dalys. – Vilnius: Justitia, 2003.

19. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras. III dalis. – Vilnius: Justitia, 2004.

20. Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. – Vilnius: Justitia, 2002.

21. Mikelėnas V.. Sutarčių teisė. – Vilnius: Justitia, 1996.

22. Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. - Vilnius: Justitia, 2001.

23. Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1996.

24. Soloveičikas D. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė (lyginamieji aspektai). Daktaro disertacijos santrauka // Socialiniai mokslai. Teisė (01 S). – Vilnius, 2005.

25. Šatas J. Komercinės teisės subjektai. Lietuvos ir užsienio firmų teisinės formos. – Kaunas: Technologija, 1998.

26. Šatas J. Tarptautinės komercinės teisės šaltiniai. Mokomojo knyga. – Vilnius: Vilniaus tarptautinis komercinis arbitražas, 2000.

27. Vanessa Edwards. Europos Sąjungos bendrovių teisė. – Vilnius: Eugrimas, 2002.

28. Verslo teisinis reguliavimas. – Vilnius: Vilniaus verslo teisės akademija, 2007.

29. Vitkevičius P. ir kt. Civilinė teisė. – Kaunas: Vijusta, 1997.

30. Ušpalienė R. Komercinė paslaptis ir jos sauga- Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997.

31. Baranauskas E. ir kt. Daiktinė teisė – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010.

32. Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos – Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007.

- ma rozszerzoną wiedzę o charakterze nauki Prawo Gospodarcze oraz jej relacjach do innych nauk społecznych;

- ma wiedzę o zasadach i instytucjach rodzimego systemu ochrony prawnej oraz systemu władzy;

- ma teoretyczną wiedzę z prawa cywilnego, gospodarczego, konkurencja, podatki i zamówienia publiczne;

- rozumie prawny kontekst otaczającej go rzeczywistości i potrafi analizować ją

w oparciu o reguły prawniczego rozumowania i obowiązujące normy prawne, która reguluje działalność gospodarczą.

Ocena wiedzy studentów z zakresu programu wykładów jest prowadzona w systemie punktowym. Kryteria zdobywania punktów:

zaliczenie sprawdzianów, czynny udział studentów w trakcie wykładów, obecność na wykładach, przy czym punkty zdobyte w ramach tego

rodzaju aktywności są sumowane przy wystawianiu oceny końcowej z egzaminu.

Forma egzaminu końcowego: pisemne.